Trisdešimt pirmojo sezono devintoji serija prasideda tuo, kad Nedas Flandersas- Houmerio kaimynas, sapnuoja savo mirusią žmoną. Jis sapnuoja ir staiga prabunda. Atėjas į jo kambarį jo jaunesnysis sunus Todis, pasiteirauja kodėl tėvas prabudo naktį. Nedas žinoma papasakoja savo sūnui apie tai, kad sapnavo jo motiną. Tačiau jis nusimena kai pasiteiravęs berniuko ar jis taip pat retkarčiais sapnuoja savo mama išgirsta atsakymą ne. Galiausiai išaušta sekmadienis ir visi susirenka į bažnyčia. Kunigas pasikviečia vaikus, kad jie pasakytu ką Dievas jiems dave gero. Tarp visų vaikų sedėjo ir abu Flanderso sūnūs. Taigi visi vaikai įvardijo, ką jiems davė Dievas, tačiau kai atėjo mažojo Todžio eilė jis garsiai bažnyčioje pratrūko ir pasakė, jog nebetiki į Divą, nes jis iš jo atėmė mamą, kuri mirė ir niekada nebegrįš. Tai išgirdęs Nedas nualpsta, tačiau kiti parapiiečiai jį atgaiviną. Nedas grįžęs namo labai niršta ant savo berniuko ir nori jį kažkaip nubausti, kad jis vėl atgautų tikėjimą, tad Nedas sugalvoja Todį išsiūsti pagyventi pas Simpsonus vienai dienai ir tikisi, jog taip jo  sūnus susigražins tikėjimą Dievu. Tačiau ten pagyvenęs berniukas vistiek juo netiki, o Lyza, kuri atsivertus į budizmą nuolat Todį bando įkalbėti tikėti į budą, tačiau jai tai nepavyskta. Flandersas kartu su Houmeriu pradeda gerti alų Mo užeigoje ir viena diena papuola į avariją kai juos partrenkia mašiną. Abu vyrai patenka į komą. Mardžia meldžiasi už Houmerį ir jo gyvybę ir paragina, kad Todis taip pat taip darytų. Kai vyrai pabunda, jis vėl atgauna tikėjimą į Dievą.